Azija be sienų

Pasaulis yra draugiškas – su tokia mintimi į kelionę po Aziją išsiruošė trys bičiuliai: žurnalistas Paulius Mačiulevičius, fotografė Berta Tilmantaitė ir psichologas Andrius Jančiauskas. Keliautojai norėjo ne tik pamatyti egzotiškas šalis, bet ir parodyti, kad keliauti galima kitaip: pažįstant paprastus žmones, nugalint baimes, mėgaujantis naujomis patirtimis ir nuolat ieškant savo galimybių ribų. Maršrutas veda per įdomiausias Azijos valstybes, nuo Turkijos iki Malaizijos.
Per 7 mėnesius trukusią kelionę bičiuliai pažino vietinių gyvenimą, išbandė egzotiškų valgių ir pramogų, rado naujų draugų ir lietuvių, gyvenančių svetur.
Tarp aplankytų šalių ne tik turistų gausiai lankoma Indija bei Kinija, bet ir mažiau pažinti kampeliai – Iranas, Afganistanas, Tibetas, tad įspūdingų nuotraukų ir kvapą gniaužiančių istorijų knygoje tikrai netrūksta. Nuo kopimo į kalnus Nepale iki nardymo su vėžliais Indonezijoje... Ši knyga laužo stereotipus ir įkvepia krautis lagaminus gyvenimo kelionei.

Sužinokite:

Kaip turkai sutinka Naujuosius Metus.
Kuo išskirtinis iraniečių svetingumas ir ką šioje šalyje reiškia „laikina žmona“.
Apie keliavimo Afganistane pavojus ir Kabulo linksmybes.
Kur yra hipių rojus.
Kiek trunka indiškos vestuvės.
Kokia Tibeto ateitis.
Kodėl kinai paplūdimiuose slapstosi nuo saulės.
Kiek kovos metodų mokosi kariai Šaolino vienuolyne.
Kaip gyvena pusė milijono Mianmaro vienuolių.
Kuo pavojingas banglenčių sportas Indonezijoje.
Kas Malaizijoje vadinami „jūros čigoniukais“ ir dar...


Apie autorius

Visada tikėjau, kad žmogaus gyvenimo tikslas yra pasaulio pažinimas. Per tokio paties pavadinimo pamokas mažai sužinojau, ne ką daugiau davė ir žurnalistikos bei psichologijos studijos, protingų žmonių seminarai, o ir iš mokslo knygų visad studijuoti buvo sunku ir netikra. Tačiau kažkuriuo gyvenimo etapu pastebėjau, kad puodynė pildosi ir dažniausiai joje atsiduria paprastų žmonių, sutiktų pakeliui, istorijos ir patirtis. Bet dar labiau įsimena tai, ką patiri pats.
2012-ųjų sausį apsisprendžiau, vasarą ariau, o Kalėdų proga pasidovanojau bilietą į vieną pusę.
Į Rytus. Į kelionę be tikslaus maršruto ir grįžimo datos. Palikau mylimuosius, draugus, išėjau iš darbo ir studijų, apleidau įsipareigojimus. Jau beveik pradėjus krautis kuprinę neištvėrė ir du mieli bičiuliai: psichologas, krepšinio mokyklos vadovas Andrius ir fotografė, Vilniaus universiteto lektorė Berta. Visi trys stačia galva nėrėm į jaudinančią nežinomybę.

Per 7 mėnesius aplankėme Turkiją, Iraną, Afganistaną, Indiją, Nepalą, Tibetą, Kiniją, Mianmarą, Indoneziją ir Malaiziją. Šis laikas – geriausias mūsų gyvenime. Keliavimas tapo nebe atostogomis, o gyvenimo būdu. Grįžus visi aiškina, kiek daug mes patyrėme, pasikeitėme ir supratome. Patyrėme daug, bet ne mažiau patiri ir gyvendamas sėsliai, jei sugebi gyventi atviromis akimis ir širdimi. Pasikeitėme? Dešimties dienų meditacija tyloje Mianmare fiziškai leido pajusti, kad viskas visada kinta. Supratome tik vieną dalyką, kurį šiuose puslapiuose ir bandysime jums įrodyti, –  keliauti reikia nedelsiant, nes kliūčių tam nėra, o tinkamesnis laikas neateis.    
Paulius Mačiulevičius

Atsiliepimai:
Dešimties metų nuotykiai, sutelpantys į septynis mėnesius ir šią knygą.
- „Pasaulis kišenėje“ redaktorius Mykolas Vadišis

Pasakęs, kad tai įdomi knyga, nepasakyčiau nieko. Kaip ryžių dubenėlis išrankiota Azija – tikra, nenublizginta ir nenušvitinta. Kalbos tiek, kiek reikia. Stilius gyvas. Pasaulio pažinimas vyksta geriausiu būdu – išbandant pačiam, bendraujant su kelio pametėtais žmonėmis, o ne su stabais ar kolonomis. Dar vienas įrodymas, kad viskas, ką tereikia padaryti, – pakelti sėdimąją nuo sofos. Įtraukčiau į seriją „Drąsiųjų keliai“. Geras darbas!
- Žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius